| Alyvuogės |
 |
 |
 |
|
Puslapis apie alyvuoges Pasaulyje auginama apie keturiasdešimt įvairiausių alyvuogių rūšių. Vieni mieliau renkasi žaliąsias, kiti juodąsias. Viską lemia skonis. Tačiau ir vienos ir kitos alyvuogės skinamos rudenį nuo pat medžio, tik juodosios būna labiau subrendusios. Žinovai tikina, kad juodosios alyvuogės visada bus švelnesnio skonio, sultingesnės, o žalios – aštresnės. Natūraliai prinokusios alyvuogės dažniausiai būna tamsiai mėlynos spalvos. Juodos jos tampa brandinamos statinėse su sūrymu. Įvairių atspalvių žaliosios alyvuogės ką tik nuskintos būna kiek kartokos , todėl dažniausiai marinuojamos su įvairiais prieskoniais ar pagardinamos įdarais. Jeigu paskanautumėte tik nuskintų visiškai subrendusių alyvuogių, vargu ar jų skonis jums patiktų – paprastai tokios alyvuogės turi iki 75 proc. Riebalų, todėl dažniausiai naudojamos aliejui spausti. Alyvmedis - alyvmedinių šeimos medis. Jo vainikas tankus, lapai odiški, ovalūs, nusmailėję, žiedai smulkūs, susitelkę šluotelinėmis kekėmis. Vaisiai - apvalūs arba ovalūs, mėsingi, tamsiai violetiniai ar juodi kaulavaisiai. Žydi gegužės-birželio, vaisiai subręsta rugsėjo-gruodžio mėnesį. Alyvuogė yra ne uoga, bet vaisius. Jau prieš 2 500 metų jis tapo kasdieniniu maistu Senajame Egipte, Romoje. XX-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga degeneracinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kurių organų vėžiu. Buvo nustatyta, kad priežastis yra tame, kad šio regiono gyventojai vartoja daug alyvuogių aliejaus. Teigiamas alyvuogių poveikis:
|
